- dienagalis
- 2 dienãgalis, -ė adj., smob. (1), dienagãlis (2); Kos42, dienagalỹs (34b) žr. 2 diengalis: 1. Nusipirko tokį dienãgalį (arklį), neapsidirbs Rdm. Tokis dienagalỹs (senis) ir ženytis užsimanė Rdm. Tokiu diẽnagaliu (senu arkliu) neapsidirbsi Rdm. 2. f. Boba visai dienagãlė An. Marti viškai jau dienagalė̃ Slm.
Dictionary of the Lithuanian Language.